Kova už privatumą centralizuotų sistemų ir naujų technologijų akivaizdoje


Trumpai
Ekspertai pabrėžia aktualią centralizuotų duomenų sistemų problemą, kurios dažnai kelia grėsmę asmens privatumui.

Šiuolaikinio pasaulio greitas skaitmeninimas turi privalumų ir trūkumų. Didėjanti grėsmė, kylanti dėl centralizuotų duomenų sistemų, kurios dažnai virsta piktnaudžiavimo priemone korporatyviniams ir vyriausybiniams veikėjams, yra viena iš aktualiausių problemų. Ši problema buvo į dienos šviesą iškėlė Davidas Holtzmanas, buvęs karinės žvalgybos pareigūnas ir „Naoris“ vyriausiasis strategijos pareigūnas, pabrėžęs, kaip centralizuotos sistemos lemia trūkumus, keliančius pavojų asmens privatumui.
Centralizuotos sistemos: rizikos sistema
Vienas valdymo taškas yra pagrindinė centralizuotų sistemų sudedamoji dalis. Ši strategija palengvina prieigą ir administravimą, bet taip pat daro asmenį pažeidžiamą išnaudojimo. „Visa centralizuotų sistemų problema yra ta, kad yra centras“, – teigia Holtzmanas, todėl jis yra viliojantis blogų veikėjų taikinys. Šiuos pažeidžiamumus dar labiau apsunkina dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtra. AI gebėjimas apdoroti ir analizuoti milžiniškus duomenų kiekius anksčiau negirdėtu greičiu gali pagerinti stebėjimo galimybes. Tuo tarpu kvantiniai kompiuteriai kelia pavojų įprastiniam šifravimui, atskleidžiant privačius duomenis.
Daugelyje sektorių, įskaitant vyriausybę, sveikatos priežiūrą ir finansus, naudojamos centralizuotos duomenų sistemos. Kadangi šios sistemos dažnai tvarko ir saugo neskelbtinus duomenis, įsilaužėliai, autoritariniai režimai ir net korporacijos jas atakuoja. Piktnaudžiavimo tikimybė smarkiai išauga, kai valdžia šioms sistemoms sutelkta nedaugelio žmonių rankose.
Institucijų galia centralizuotame pasaulyje
Holtzmanas teigia, kad valdžios kaupimas institucijose pasiekė kritinę ribą, ypač Vakarų šalyse. Jis teigia, kad ši tendencija per pastaruosius penkis dešimtmečius augo, nes ją lėmė įmonių ir valstybės įtakos plėtra. Skirtingai nei šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose, kai institucijos buvo labiau atskaitingos, šiandienos organizacijos turi precedento neturintį autoritetą asmens duomenims.
Ypatingą nerimą kelia galios konsolidavimas korporacijose. Technologijų milžinai, turėdami didžiules duomenų rinkimo galimybes, tapo skaitmeninio amžiaus vartais. Jie kontroliuoja prieigą prie informacijos, daro įtaką visuomenės nuomonei ir turi galimybę stebėti asmenis pasauliniu mastu. Tokia galios dinamika griauna pasitikėjimą ir kelia didelę grėsmę privatumui.
AI ir kvantinio skaičiavimo vaidmuo
DI ir kvantinių skaičiavimų pažanga keičia skaitmeninio saugumo kraštovaizdį. AI gebėjimas nustatyti modelius ir numatyti elgesį suteikia naujovių galimybių, tačiau taip pat kelia etinių problemų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto valdomos stebėjimo priemonės gali stebėti populiacijas neprilygstamai tiksliai, o tai leidžia autoritariniams režimams nuslopinti nesutarimus. Panašiai įmonių AI naudojimas tikslinei reklamai dažnai pažeidžia vartotojų privatumą.
Kvantinė kompiuterija yra dar vienas sudėtingumo sluoksnis. Šios galingos mašinos gali padaryti dabartinius šifravimo metodus pasenusius, todėl kritinės sistemos gali patirti kibernetines atakas. Tai apima viską nuo bankinių operacijų iki karinių ryšių. Kaip pažymi Holtzmanas, duomenų centralizavimas padidina šią riziką, todėl būtina ieškoti alternatyvių sprendimų.
Decentralizacija kaip sprendimas
Potencialų kelią į priekį suteikia decentralizacija. Decentralizuotos sistemos pašalina vienintelį gedimo tašką, kurį turi centralizuoti modeliai, išsklaidydamos valdymą visame tinkle. Web3Pagrindinė technologija „blockchain“ siūlo decentralizavimo sistemą, palengvindama nekintamus įrašus ir patikimą sąveiką.
Duomenų saugumas naudojant kvantiniams atsparius algoritmus yra vienas iš tokių naudojimo būdų. Jautrūs duomenys yra apsaugoti, nes šie algoritmai yra sukurti taip, kad būtų atsparūs kvantinių kompiuterių apdorojimo galiai. Be to, kaip sako Holtzmanas, dirbtinio intelekto decentralizavimas naudojant blokų grandinę gali papildyti žmogaus patikrinimą, ar nėra piktnaudžiavimo technologijomis. Ši strategija sumažina galios koncentraciją nedidelio skaičiaus subjektų rankose ir suteikia žmonėms galių.
Privatumas ir duomenų nuosavybė Web3
Privatumą saugančios „blockchain“ technologijos verčia išspręsti centralizuotų sistemų keliamas problemas. Atrankinis atskleidimas, leidžiantis žmonėms perduoti tik reikiamą informaciją, neatskleidžiant viso jų duomenų profilio, yra įmanomas dėl šių protokolų. Pavyzdžiui, nulinių žinių įrodymai yra veiksmingas būdas apsaugoti privatumą grandinėje vykstančiose operacijose, nes įgalinamas patvirtinimas neatskleidžiant pagrindinių duomenų.
Duomenų nuosavybės protokolo projekto direktorius Avidanas Abitbolas pabrėžia privatumo svarbą Web3 institucinis priėmimas. Organizacijos nenori taikyti decentralizuotų sistemų, nes nėra griežtų privatumo apsaugos priemonių. Užpildžius šią spragą tokiomis technologijomis kaip nulinių žinių įrodymai, selektyvus atskleidimas gali padaryti decentralizuotus sprendimus įmanomus platesniam vartotojų ratui.
Decentralizuotas AI savarankiškam suverenumui
Kita svarbi dėmesio sritis yra decentralizuoto AI kūrimas. Pasak decentralizuotos AI įmonės „Onicai“ vadovų, tradiciniai AI sprendimai dažnai naudingi įmonėms, o ne žmonėms. Kita vertus, decentralizuotas dirbtinis intelektas teikia didesnį prioritetą vartotojo savarankiškumui, užtikrinant, kad vartotojai toliau kontroliuotų savo duomenis ir naudojamus AI įrankius.
Susirūpinimą dėl uždarojo šaltinio kodų, kuriuos dažnai naudoja Big Tech korporacijos, taip pat gali išspręsti decentralizuotas AI. Decentralizuoti atvirojo kodo metodai skatina atskaitomybę ir atvirumą, kartu sumažinant piktnaudžiavimo galimybę. Ši strategija atitinka Web3pagrindiniai tikslai, įskaitant labiau į vartotoją orientuotos ir demokratiškesnės internetinės erdvės kūrimą.
Biometriniai duomenys ir centralizacijos pavojai
Viena jautriausių asmeninės informacijos rūšių yra biometriniai duomenys. Ypač jautrios įsilaužimams yra centralizuotos sistemos, kuriose saugomi biometriniai identifikatoriai, pvz., pirštų atspaudai arba veido nuskaitymai. Vienas iš „Privado ID“ įkūrėjų Evinas McMullenas pabrėžia, kad reikia apriboti prieigą prie biometrinės informacijos. Žmonės gali įsitikinti, kad tik tiems, kuriems reikia žinoti, būtų suteikta prieiga prie savo biometrinių duomenų, naudodamiesi pasirinktiniu atskleidimu.
Ši strategija sumažina duomenų nutekėjimo pavojų, kartu apsaugodama privatumą. Tokie sprendimai kaip „Privado ID“ leidžia klientams kontroliuoti savo jautriausius duomenis decentralizuojant biometrinių duomenų administravimą ir saugojimą.
Atsakomybės neigimas
Remdamasi tuo, Pasitikėjimo projekto gairės, atkreipkite dėmesį, kad šiame puslapyje pateikta informacija nėra skirta ir neturėtų būti aiškinama kaip teisinė, mokesčių, investicinė, finansinė ar bet kokia kita konsultacija. Svarbu investuoti tik tai, ką galite sau leisti prarasti, ir, jei turite kokių nors abejonių, kreiptis į nepriklausomą finansinę konsultaciją. Norėdami gauti daugiau informacijos, siūlome peržiūrėti taisykles ir nuostatas bei pagalbos ir palaikymo puslapius, kuriuos pateikia išdavėjas arba reklamuotojas. MetaversePost yra įsipareigojusi teikti tikslias, nešališkas ataskaitas, tačiau rinkos sąlygos gali keistis be įspėjimo.
Apie autorių
Viktorija yra rašytoja įvairiomis technologijų temomis, įskaitant Web3.0, AI ir kriptovaliutos. Didelė patirtis leidžia jai rašyti įžvalgius straipsnius platesnei auditorijai.
Daugiau straipsnių

Viktorija yra rašytoja įvairiomis technologijų temomis, įskaitant Web3.0, AI ir kriptovaliutos. Didelė patirtis leidžia jai rašyti įžvalgius straipsnius platesnei auditorijai.